Dziudo

Dziudo istorija


I. Dziudo Principas – Gerovė Kiekvienam

II. Dziudo Principas – Efektyvus Dvasios Ir Energijos Panaudojimas

Jigoro Kano – 1860 – 1938

Jigoro Kano – 1860 – 1938

Pasakojama, kad Japonijoje gyveno gydytojas Akojama, kuris dažnai mėgdavo vaikščioti po savo sodą ir grožėtis vyšnių šakomis. Kartą jis įsižiūrėjo į vyšnios šakelę, ant kurios kūpsojo didžiulė sniego kepurė.

Akojama pastebėjo, kad storoji vyšnios šaka neišlaikė sniego sunkumo ir nulūžo, o plonoji šakelė linko, linko prie žemės, kol sniego klodas nuslydo nuo jos, ir ji visiškai sveikutėlė vėl atsitiesė. Visa tai stebėjęs Akojama susimąstė, o po to sušuko: ,,Taip, iš karto pasiduoti, kad vėliau nugalėtum“. Šie jo žodžiai buvo taikomi imtynių veiksmams, kuriuos jis pats vėliau ir kūrė.

Akojama sudarė maždaug 300 veiksmų gynybos sistemą, padedančią apsiginti ir nugalėti bet kokį priešą.

Taip atsirado imtynių sistema, vadinama džiudžitsu. Šių imtynių pagrindu XIX amžiaus pabaigoje buvo sukurta nacionalinė japonų imtynių rūšis – dziudo. Išvertus į lietuvių kalbą, tai pergalė, kuri prieš grubią jėgą pasiekiama vikrumu, arba švelnus kelias i pergalę. Japoniškai ,,dziu“ yra ,,minkštumas, švelnumas“, ,,do“ – ,,būdas“. Taigi čia nugalima ,,švelniu būdu“.

Dziudo imtynių kūrėjas yra japonas Dzigaro Kano. Šis neaukšto ūgio, prakaulaus sudėjimo (ūgis 150cm, svoris 48kg) žmogus sukūrė savą imtynių mokyklą ir davė jai naują pavadinimą. Iš daugelio džiudžitsu, karatė ir kitų imtynių veiksmų jis atrinko pačius efektyviausius ir geriausius, atmetė pavojingus. Dz. Kano sukūrė savisaugos elementus bei metimų sistemą ir suteikė šiai imtynių rūšiai sportinį pobūdį. Dz. Kano sudarė dziudo varžybų taisykles. Jis skyrė labai daug dėmesio sportininko moralinėms ir psichologinėms savybėms.

Iš pradžių į šią Dzigaro Kano mokyklą buvo žiūrima nepalankiai, bet kai geriausias Dz. Kano mokinys Širo Šastro oficialiose varžybose nugalėjo visus savo priešininkus, kovos metu naudojusius įvairius džiudžitsu ir karatė veiksmus, ši mokykla sulaukė pripažinimo. Taigi iš džiudžitsu (samurajų savigynos sistemos) Japonijoje 1882m. atsirado dziudo.

Pasaulio dziudo imtynių federacija buvo įkurta 1951 metais, liepos menesi. 1956 metais įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Dabar tarptautinė dziudo imtynių federacija jungia 178 šalis. 1964m. pirmą kartą dziudo imtynės buvo įtrauktos į Olimpinių žaidynių programą (Tokijas). Moterų dziudo buvo pradetas kultivuoti nuo 1980 metu, kai Niujorke buvo pravestas pirmas Pasaulio cempionatas moterims. Nuo 1992 metu moteru dziudo startavo Olimpinėse Žaidynėse.

Dziudo imtynės labai populiarios Japonijoje, buvusiose Sovietų Sajungos respublikose, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, taip pat ir kitose šalyse.

Nuo tada, kai D.Kano gyveno, dziudo imtynės keitėsi: tobulėjo technika, taisyklės ir sportininkų apranga, keitėsi net ir svorio kategorijos.Dabar kiekvienais metais vyksta Europos ir kas antrais metais Pasaulio čempionatai, daug svarbių tarptautinių turnyrų, kuriuose visų šalių sportininkai stengiasi iškovoti pergales ir surinkti reikiamą taškų sumą, kad galėtų dalyvauti svarbiausiose varžybose – Olimpiadoje.

Varžybose dalyvauja vyrai ir moterys, vilkintys baltą ir mėlyną kimono.

Šiuo metu vyrų svorio kategorijos yra tokios:
-60 kg; -66 kg; -73 kg; -81 kg; -90 kg; -100 kg ir virš 100 kilogramų
Moterų svorio kategorijos:
48 kg; -52 kg; -57 kg; -63 kg; -70 kg; -78 kg ir virš 78 kilogramų

Close Menu