Kendo

Ne vienas tėvelis ar mamytė, auginantis šiuolaikinį mažylį ar paauglį, neabejotinai pasiguos – XXI amžiaus vaikai yra super aktyvūs! Regis, po kelis užsiėmimus per dieną lankantys jaunieji aktyvistai net ir grįžę namo dar turi jėgų triukšmauti… Ką daryti? Išbandykite Kendo. Padėkite savo vaikui atrasti Kendo pasaulį, kur kovotojo tradicijos siekia daugiau nei keturių šimtų metų istoriją. Kendo kovos menas kaip mokymo priemonė XX am. buvo įtraukta į visos Japonijos vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokslo programą. Kyumeikan mokykla yra viena geriausių Kendo mokyklų Lietuvoje. Čia Kendo meno moko instruktoriai, patirties sėmęsi tolimojoje Japonijoje. Kendo jiems kur kas daugiau, tai gyvenimas gyvenime, todėl nieko nuostabaus, kad jie kantriai dirba tiek su mažaisiais, tiek su suaugusiais mokiniais.Kendo mokytojai užsiėmimų metu išmokys Jūsų vaiką:

-  Susikaupti bei stabilizuos jo aktyvumą;

- Specialių pratimų dėka lavins fizinius gebėjimus;

- Tobulins vaiko lankstumą ir stovėseną;
- Ugdys vaiko mandagumą ir pagarbą aplinkai;

- Mokys elgtis su bambukiniu kardu – šinai.

Kiekvienas Kendo Kyumeikan mokykloje sulaukia dėmesio. Pirmose treniruotėse didelis dėmesys skiriamas dvasios ir valios ugdymo pratimams – fizinė jėga čia nėra pagrindinis rodiklis. Kendo reikalauja kantrybės ir ištvermės, o Kendo instruktoriai  padės Jūsų vaikui ją atrasti.

Kendo istorija 
Kendo istorija siekia XII amžių, kada senosios Japonijos kariai savo pergales grindė trimis sąvokomis: garbė, ištikimybė, drąsa. Jie niekino bailumą, niekada neatsukdavo nugaros priešui ir nebėgdavo iš mūšio lauko. Jie visada buvo pasiruošę susitikti su priešu akis į akį.Nesiliaujantys karai tuometinėje feodalinėje Japonijoje tapo viena iš naujo visuomenės sluoksnio – samurajų – susikūrimo priežasčių. Jų pareiga buvo užtikrinti savo šeimininkų saugų ir ramų gyvenimą. Kasdieninis darbas su ginklais bei technikos tobulinimas samurajus pavertė nenugalimais kariais.XVII amžiuje suvienijus Japoniją prasidėjo 260 metų trukęs šalies kultūros pakilimas. Tų laikų ramus gyvenimas sukūrė sąlygas kario kardo meną paversti savęs tobulinimo menu.Kovoje kiekvienas samurajus turėjo naudoti tik tuos pačius ginklus kaip ir jo priešininkas. Norint kovai pasirinkti tikrą kardą – kataną reikėdavo gauti valdžios bakufu sutikimą, tad dažniausiai šis variantas atkrisdavo, nes buvo draudžiamos kovos su tokiais ginklais. Antrasis pasirinkimas taip pat nebuvo dažnas, nes mediniai kardai sukeldavo nemažai rimtų traumų. Taigi, beliko bambukinis treniruočių kardas – šinai.  Norėdama užtikrinti visišką kovotojų saugumą kiekviena kendo mokykla kurdavo savitas taisykles bei tobulindavo apsaugos priemones. Save gerbiantis jaunasis samurajus realiose situacijose išbandydavo sugebėjimus naudodamas šinai.XVIII amžiuje sukurtas šalmas – men, kuris apsaugodavo galvą nuo smūgių bambukiniu kardu, patobulintos apsaugos pirštinės – kote, sukurta krūtinės apsauga – do, palengvintas ir pakeista šinai išvaizda. Be to, galvos apsaugos priekinėje dalyje pritvirtinamas metalinis tinklas, kuris apsaugodavo nuo tiesių šinai dūrių.Kendo apsaugos – bogu struktūra išsilaikė iki šių dienų, pasikeitė tik medžiagos naudojamos gamyboje.

Kendo treneris  – 3 dano meistras Ričardas Žilaitis